Kategorija: Kredito unijos naujienos

Finansinių sukčių aktyvumas antrąjį šių metų ketvirtį smarkiai išaugo – masinių atakų sulaukta prisidengiant bankų, siuntų gabenimo tarnybų, prekybos platformų vardais. Beveik dvigubai augus ne tik incidentų skaičiui bei nuostoliams, bet ir sugrąžinamų lėšų sumai, Lietuvos bankų asociacija ir jos vienijamos 20 finansų įmonių drauge su Lietuvos policija ir kitais partneriais pradeda informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes.

Šalies televizijų ir radijo stočių eteryje šiandien pasirodys kampanijos klipai. Visi norintieji išsamiau susipažinti su populiariausiais sukčiavimų scenarijais kviečiami apsilankyti interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt.

„Bendradarbiaudami su finansų sektoriaus prevencijos specialistais ir policijos ekspertais išskyrėme dažniausiai nusikaltėlių pasitelkiamas kaukes. Kitaip tariant, scenarijus, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami, jiems būdingas frazes ir pažadus. Jų pagrindu sukurti radijo bei TV klipai atskleidžia, kad, susidūrus su sukčiais, toli gražu neiškart suprasi, su kuo turi reikalų. Tik išlaikydamas šaltą protą ir neskubėdamas reaguoti gali iš pavienių ženklų pažinti, kad bendrauji ne su tuo, kuo asmuo prisistato, o su kauke“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

„Finansiniai sukčiai taiko pačius įvairiausius psichologinio spaudimo metodus bei naujas technologijas. Tad sudaryti tipinės jų aukos portretą – vis sudėtingesnė užduotis, mat patys sukčiai turi įvairių kaukių. Nuo apgavikų gali nukentėti bet kuris asmuo – budrumas ir apdairumas šiandien ypač svarbus kiekvienam iš mūsų“, – akcentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

Kampanijos kūrybinį sprendimą pasiūlė reklamos agentūra „NEW! Agency“. „Nagrinėdami užduotį aiškia žinute pasiekti ir perspėti kuo daugiau žmonių, supratome, kad svetimo skausmo nebūna. Kitų asmenų ašaros ir nesėkmės visada jaudina gerokai mažiau nei mūsų pačių patirtys, nes instinktyviai esame linkę nelaikyti savęs „tokiais kvaileliais“, pasimaunančiais ant sukčių kabliuko. Taip gimė idėja panaudoti kaukių metaforą, aiškiai ir tiksliai parodančią, kad sukčiai kasdien vis gudresni ir apsimeta net pačių patikimiausių profesijų atstovais. Siekėme, kad kampanija savo nuotaika bei koloritu kuo labiau išsiskirtų dabartiniame informaciniame sraute, paskatintų stabtelėti ir susimąstyti. Būtent šis patarimas labiausiai įsiminė, konsultuojantis su prevencijos specialistais“, – teigė „NEW! Agency“ kūrybos vadovas Mindaugas Juozapavičius.

Daugėjo netikrų SMS ir laiškų

LBA reguliariai atnaujinama sukčiavimų statistika rodo, kad 2022-ųjų antrąjį ketvirtį incidentų skaičius, lyginant su pirmuoju, išaugo daugiau nei du kartus. Išviliota ir beveik dvigubai daugiau pinigų. Gyventojai sukčiams pervedė apie 4 mln. eurų (palyginimui, I ketvirtį – per 2 mln.), užfiksuoti iš viso 2454 incidentai (I ketvirtį – 1056).

Beveik 780 tūkst. eurų buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms ir įmonėms taip pat grąžinta 776 tūkst. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.

Dažniausiai sukčiai skambina, rašo trumpąsias SMS žinutes ar elektroninius laiškus. Apsimeta teisėsauga, bankų tarnautojais, investicijų brokeriais, netgi bendrovių vadovais ar verslo partneriais. Imasi ir romantinių pinklių – pažinčių internetu. Aukų ieško ir skelbimų portaluose – siūlosi įsigyti prekę ir pateikia fiktyvias nuorodas į svetainę.

Ryškiausia pastarojo laikotarpio tendencija – per antrąjį ketvirtį beveik keturis kartus padaugėjo „fišingo“ atvejų, kai siunčiama suklastota SMS žinutė arba laiškas, primenantis banko ar kitų institucijų pranešimus, siekiant gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Tokių apgavysčių fiksuota daugiau kaip 1500, jos sudarė daugiau kaip 60 proc. visų incidentų. Šitaip iš žmonių išviliota per 1 mln. eurų.

Pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 mln. eurų, užpernai – 4,8 mln. eurų.

Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų. Taip pat neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena oficialias bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetaines. Ekspertai kviečia naudotis tik oficialiais bankų interneto puslapiais, pirkti patikrintose elektroninės prekybos vietose.

Specialistai taip pat pataria neskubėti priimti sprendimų, aklai nesivadovauti nepažįstamųjų patarimais – turint daugiau laiko dažnai kyla daugiau klausimų, kurie galbūt padės išvengti finansinių sukčių pinklių.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), išplėtė išmaniosios programėlės funkcijas verslo klientams. Nuo šiol verslo klientai galės atlikti tas pačias funkcijas, kaip ir privatūs klientai, įskaitant mokėjimus tarp savo sąskaitų ir į kitas finansų įstaigas. Tikimasi, kad išmanioji programėlė dar labiau palengvins kasdienes operacijas verslo subjektams.

„Tendencijos rodo, kad ženkliai daugėja kredito unijų narių, įskaitant ir verslo klientų, kurių kasdienis palydovas – išmanusis telefonas. Tai mums buvo reikšmingas signalas, kaip tapti dar artimesnėmis finansų įstaigomis esamiems ir potencialiems klientams.“ – Sako LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

Be naujų funkcijų, LKU išmaniojoje programėlėje verslo klientai ir galės patikrinti sąskaitos likutį, peržiūrėti paskutinių mokėjimų sąrašą, gauti mokėjimo sąskaitų išrašą už 90 dienų ir atlikti kitus veiksmus. Naudojantis programėle, tiek privatūs, tiek verslo klientai gali paskambinti arba išsiųsti žinutę tiesiai savo kredito unijos specialistui.

LKU išmaniąją programėlę galima nemokamai parsisiųsti ir įdiegti į kelis skirtingus įrenginius. Programėlė pasiekiama „Google Play“ („Android“) bei „AppStore“ („iOS“) parduotuvėse.

LKU kredito unijų grupė jau daugiau nei 25-erius metus glaudžiai bendradarbiaujančiai su šalies verslo sektoriumi. Todėl išplėtotos programėlės funkcijos –  ne vienintelė naujiena, pasiekusi verslo klientus per pastarąjį laikotarpį.

Praėjusių metų pabaigoje kredito unijos pristatė ir tarptautinę mokėjimo kortelę verslui „Mastercard Business“. Kortelės sąskaitoje esančiomis įmonės lėšomis jos turėtojai gali apmokėti už prekes ir paslaugas, atsiskaityti internetu, užsisakyti lėktuvo bilietą, viešbučio kambarį ar rezervuoti automobilį Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat pagrindinės „Mastercard Business“ kortelės turėtojas yra nemokamai apdraudžiamas kelionių draudimu. Kredito unijos teikia ir mokėjimo kortelių aptarnavimo, draudimo ir taupymo juridiniams asmenims pagal terminuotojo indėlio sutartį paslaugas.

2022 m. birželio 09 d. Kooperatinė bendrovė ARKU kredito unija kaip verslo atstovė dalyvavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų 23-iąjame tradiciniame metiniame bendruomenės renginyje. Kauno rūmų prezidentas sveikindamas susirinkusius renginio svečius dėkojo už buvimą rūmų bendruomenėje, pristatė verslui svarbius, matomus ir vertinamus rūmų veiklos rezultatus bei kvietė pasidžiaugti rūmų narių pasiekimais ir pasveikinti labiausiai nusipelniusius bendruomenės narius.

Daugiau skaitykite: Čia

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), ir toliau nuosekliai augina tvarią veiklą pagrindžiančius rodiklius. Per 2021 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduota grupė uždirbo 917 tūkst. Eur neaudituoto grynojo pelno – 17,4 % daugiau negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, kai pelnas siekė 781 tūkst. Eur.

„Šių metų pirmąjį ketvirtį užtikrintai tęsėme pradėtus darbus, išlaikydami artimus ryšius su vietinėmis bendruomenėmis, verslininkais ir ūkininkais šalies miestuose bei regionuose. Po kredito unijų reformos LKU grupės unijos kasmet stiprėja, augina pelningumo rodiklius ir tokiu būdu tampa vis konkurencingesne finansinių paslaugų alternatyva Lietuvos gyventojams“, – teigia LCKU administracijos vadovas, valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Skaičiuojama, kad pagrindinės veiklos pajamų struktūra pastarąjį ketvirtį kito. Grynosios palūkanų pajamos, palyginus su 2020 m. kovo mėnesiu, buvo 18,8 % didesnės ir siekė daugiau nei 4,976 mln. Eur (2020 m. – 4,187 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų gauta 70 tūkst. Eur – 23,9 % mažiau negu pernai (2020 m. – 92 tūkst. Eur).

LKU kredito unijų grupės bendras konsoliduotas turtas kovo 31 d. pasiekė 578,3 mln. Eur sumą. Šis rodiklis nuo metų pradžios paaugo 2,2 %. Tuo tarpu visą grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per tris šių metų mėnesius susitraukė 1,9 % iki 199,4 mln. Eur.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdanti LCKU per pirmus tris šių metų mėnesius uždirbo 136 tūkst. Eur grynojo pelno – 52,8 % daugiau negu per 2020 m. pirmąjį ketvirtį, kai suma siekė 89 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanos, kurių LCKU uždirbo 702 tūkst. Eur arba 21,6 % daugiau negu pernai (2020 m. – 577 tūkst. Eur).

Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 25,98 % (normatyvas – 13,2 %), o LKU konsoliduotos grupės – 15,74 % (normatyvas – 11,8 %).

Gyventojų ir verslo finansavimas

Gyvenimui ir verslo veiklai pamažu grįžtant į įprastas vėžes, stebėtas konsoliduotos LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio augimas. Paskolų portfelis per tris mėnesius ūgtelėjo 5,3 % iki 437,58 mln. Eur. Per metus nuo 2020 m. kovo mėnesio portfelis augo daugiau nei penktadaliu – 21,37 %.

Žvelgiant atidžiau į paskolų portfelio struktūrą, per metus ketvirtadaliu – 25,7 % – išaugo kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu dalis, kurių bendra vertė praėjus pirmam ketvirčiui siekė 222,18 mln. Eur (2020 m. – 176,6 mln. Eur). Tuo tarpu vartojimo kreditų portfelis, palyginus su praėjusiais metais, augo neženkliai – 1,18 % iki 21,59 mln. Eur (2020 m. – 21,34 mln. Eur). Viena to priežasčių – dėl koronaviruso pandemijos ir šalyje įvesto karantino akivaizdoje sumažėję gyventojų vartojimo poreikiai.

Net ir pandemijos metu verslo kreditavimo nestabdžiusios kredito unijos pirmuosius tris metų mėnesius ir toliau aktyviai veikė šioje srityje. Kreditų verslui LKU kredito unijų grupėje suteikta 33,6 % daugiau negu prieš metus už 102,8 mln. Eur (2020 m. – 76,9 mln. Eur).

Praėjusiais metais LKU grupei priklausančios kredito unijos solidarizavosi su kitomis Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis ir pasirašė paskolų moratoriumą, galiojusį iki šių metų kovo 31 d. Pagal jį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 pandemijos pasekmėmis, suteikta galimybė atidėti turimų paskolų grąžinimą.

Iš viso kredito unijų grupėje dėl koronaviruso pandemijos atidėtos paskolos sudarė 26,4 mln. Eur, iš kurių 16,4 mln. Eur buvo pritaikytos moratoriumo sąlygos. Pirmojo ketvirčio pabaigoje aktyvių atidėjimų paskoloms sudarė 0,3 mln. Eur.

Žemės ūkio kreditavimas ir lengvatiniai kreditai

Per pirmąjį ketvirtį LKU grupės kredito unijų suteiktų kreditų žemės ūkiui pokytis kilo neženkliai, palyginus su praėjusiais metais, ir aktyvių sutarčių vertė laikotarpio pabaigoje siekė 93,06 mln. Eur (2020 m. – 92,17 mln. Eur). Naujai sudarytų sutarčių per metus vertė – 8 mln. Eur. Didžioji dalis visų žemės ūkiui suteiktų kreditų buvo skirti investicijoms – patalpų, žemės, žemės ūkio technikos pirkimui.

Nuo 2020 m. LKU grupės kredito unijos aktyviai dalyvauja UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) skatinamosiose finansinėse priemonėse kaip finansų tarpininkės. Lengvatiniai kreditai teikiami pagal tris priemones: pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams, taip pat ūkio subjektams, nukentėjusiems COVID-19 ligos protrūkio metu, ir ūkininkams, per pastaruosius trejus metus nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių.

Pagal šias priemones, kovo 31 d. duomenimis, su esamais ir naujais kredito unijų nariais pasirašyta 313 kredito sutarčių, kurių bendra vertė – 33 mln. Eur.

Sulėtėjo gyventojų taupymas

Praėjusiais metais vyravęs ekonominis neapibrėžtumas išryškino taupymo svarbą, tačiau pastaroji tendencija prasidėjus 2021-iesiems kiek atslūgo. Neaudituotais duomenimis, kovo 31 d. kredito unijų grupės indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė 498,63 mln. Eur ir per ketvirtį augo vos 0,6 % arba 3 mln. Eur. Viena to priežasčių – padidėjusios gyventojų išlaidos nekilnojamam turtui įsigyti.

Vis dėlto pastarąjį ketvirtį LKU grupės kredito unijose kito indėlių portfelio struktūra: indėlių iki pareikalavimo mažėjo 8,9 mln. Eur, tačiau terminuotųjų indėlių dalis augo 12,1 mln. Eur. Didžiausią indėlių portfelio dalį – 63,56 % arba 316,9 mln. Eur – kovo mėnesio pabaigoje sudarė terminuotieji indėliai.

Taip pat dar kovo mėnesį buvo sudaryta galimybė fiziniams asmenims tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu per narystės savitarnos sistemą.

„Prie sistemos jau prisijungė daugiau nei 20 kredito unijų ir vis ženklesnis procentas gyventojų tampa kredito unijų nariais nuotoliniu būdu. Vis dėlto stabilus klientų aptarnavimo vietų skaičius regionuose patvirtina, jog vienas iš mūsų prioritetų – išlikti artimomis finansų įstaigomis tiek fiziškai, tiek elektroniniais kanalais“, – teigia LCKU Informacinių technologijų ir vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.